RUOŠIAMA SPAUDAI

KAS AŠ ESU: POKALBIAI SU RAMANA MAHARŠIU

Keli vyrai šnekėjosi su Maharšiu ir galiausiai pareiškė nesugebą apčiuopti „aš“, kad ir kaip stengtųsi.
Mokytojas jiems į tai atsakė įprastai: Kas toks teigia, kad „aš“ jam yra neapčiuopiamas? Ar yra vienas „aš“, kuris to padaryti nesugeba, ir kitas „aš“, kuris vis išsisuka nuo pirmojo? Ar viename asmenyje glūdi du „aš“?
***
Atmanas visada yra toks pat, jis visada čia ir dabar. Taigi nėra nieko, ką reikėtų naujai įgyti. Tačiau dabar žmogus yra klaidingai susitapatinęs su ribotais asmenybės dariniais ir mano, kad jam kažko trūksta. Tai primena istoriją, kai dešimties kvailių būrys brido per sraunią upę. Pasiekę kitą krantą, draugai susiskaičiavo ir aptiko, kad jų tik devyni. Visi labai susisielojo dėl srovės nunešto dešimtojo. Sužinojęs jų širdgėlos priežastį, praeivis suskaičiavo kvailius ir pamatė, jog jų yra visa dešimtis. Pasirodo, kiekvienas iš kvailių skaičiavo tik kitus, pamiršdamas save. Tada praeivis stipriai sudavė paeiliui kiekvienam kvailiui ir paliepė jiems skaičiuoti riktelėjimus. Jie suskaičiavo dešimt ir nurimo.
Dešimtas žmogus neatsirado naujai. Jis visąlaik buvo šalia, o sielvartavo kvailiai tik dėl neišmanymo.
***
Besapnio miego metu nėra nei laiko, nei erdvės. Ir pirmas, ir antra tėra sąvokos, atsirandančios užgimus minčiai „aš“. Prieš iškylant minčiai „aš“, jokios sąvokos neegzistuoja. Bet tu Pats tuo metu esi, taigi tu – anapus laiko ir erdvės. Tau vos pabudus iš miego, bet dar neišvydus objektyvaus.