DIEVIŠKOSIOS MAGIJOS KNYGA. Omraam Mikhaёl Aïvanhov

Produkto kodas: AIV022 Kategorija:
  • Puslapių skaičius: 192
  • Vertėjas: Ramutė Vingelienė
  • Redaktorius: Andrius Rondomanskis
  • Leidimo metai: 2016
  • Ilustracijos: juodai baltos
  • Viršelis: minkštas
  • ISBN: 9786094690266
  • Formatas: Popierinė
  • Aprašymas

    Izvoro raštų rinkinys Nr. 226

    Žinomas filosofas ir dvasinis mokytojas Omraamas Mikhaëlis Aïvanhovas (1900–1986) gimė Bulgarijoje. 1937 metais jis persikėlė į Prancūziją. Ten jis skleidė savo mokymą beveik pusę amžiaus – iki pat mirties. Esmingiausias Omraamo Mikhaëlio Aïvanhovo mokymo teiginys tas, kad mes, šios planetos gyventojai, teisingai supratę Jėzaus žinią, turime kurti naują pasaulį, naują teisingumą, naują žmonių bendruomenę, idant žemėje prasidėtų Dangaus Karalystė.

    Šioje knygoje bulgarų kilmės filosofas ir dvasinis mokytojas Omraamas Mikhaёlis Aïvanhovas kalba apie senovinį magijos mokslą ir jo vietą šiandieninio žmogaus gyvenime. Mokytojas griežtai perspėja atmesti juodosios magijos metodus ir kliautis tik tomis dvasinio darbo priemonėmis, kurios padeda skleisti šviesą.

    ***

    Ištraukos iš knygos

     Magija egzistuoja. Tikroji dieviškoji magija suteikia žinias, kaip sugebėti viską, absoliučiai viską panaudoti vardan Dievo Karalystės. Ir priešingai, bet kokia praktika, priverčianti didžiausius žmogaus proto pasiekimus tarnauti jo žemajai prigimčiai, yra burtai, juodoji magija. Deja, nedaugelis magų sugeba pasiekti šį aukščiausią tašką, kada jų nebedomina pati magija, magiški ritualai, kada liaujamasi dėl asmeninių ambicijų įsakinėti dvasioms, elementalams, genijams. Tik labai nedaugelis iš jų, didieji magai, sugeba skirti visas savo jėgas, energiją ir žinias Dievo Karalystės kūrimui. Tai teurgai, praktikuojantys aukščiausią magijos formą, kurių darbas pasižymi ypatingu kilnumu. Žinoma, kad pasiektų tokį lygį, jie privalo sugebėti pasiaukoti, išsaugoti savo tyrumą, trokšti ne turtų ar galios, o tik pertvarkyti pasaulį taip, kad Dievas galėtų apsigyventi tarp žmonių.

    Tikroji žmogaus didybė ir galia slypi jo sugebėjime niekada nepanaudoti savo galių asmeniniams interesams tenkinti. Todėl prašau visų mūsų Brolijos brolių ir seserų nesiimti magiškų veiksmų, siekiant meilės, šlovės, pinigų ar norint atsikratyti priešu, nes tai yra tikra juodoji magija. Jeigu sužinočiau apie tai, imčiausi kuo griežčiausių priemonių. Įšventintųjų mokyklos mokinys neturi ieškoti būdų, kaip patenkinti savo geidulius ir žemesniosios prigimties troškimus. Darbas šviesoje ir vardan šviesos turi likti vieninteliu jo idealu, nes tai kelias, padėsiantis jam tapti Dievo sūnumi, žmonijos geradariu.

    Nuo šiol galite užsiimti tik baltąja magija, dirbti su šviesa ir meile. Nes perspėju jus: kadangi atsiranda vis daugiau juodųjų magų, turite siųsti šviesą ir harmoniją, kurios užkirs kelią tamsos pergalei.

    Stebuklingas auros žiedas

    Tradiciškai magą įsivaizduojame tokį, kokį sutinkame dažniausiai pasakose ar įšventintųjų legendose: garbingas senelis, laikantis rankoje lazdelę, su kuria aplink save apibrėžia stebuklingą ratą. Nubrėžęs jį, ištaria specialius žodžius, kad pakviestų dvasias, kurioms duoda tam tikras užduotis. Nesvarbu, ar toks vaizdas atitinka fizinę realybę. Svarbiausia yra tai, kad simboliškai, tai tikrai tiesa: stebuklinga lazdelė, stebuklingas ratas, stebuklingi žodžiai yra dvasinio pasaulio realijos.

    Mozės pasakojime apie pasaulio sukūrimą, kurį sutinkame Biblijoje, yra detalė, kuriai teologai neteikė ypatingos reikšmės: pirmasis Dievo kūrinys buvo šviesa. Dievas tarė: „Tebūnie šviesa!” Ir tik po to Dievas sukūrė visa kita. Įšventintųjų mokymas teigia, kad po to, kai sukūrė pasaulį, Dievas apibrėžė aplink jį šviesos ratą, kuriuo pažymėjo visatos ribas. Paskui toje šviesoje suprojektavo paveikslus, kurie tirštėjo, materializavosi ir virto augalais, gyvūnais ir žmonėmis. Taigi, šviesa tapo kuriamąja substancija.

    Tokį pat kūrybos procesą sutinkame ir didžiųjų magų veikloje, nes juos supa šviesos ratas – jų aura. Iki šiol auros vaidmuo ir jos reikšmė nėra labai aiškūs. Kurdamas Įšventintasis naudoja tas pačias priemones, kokias naudojo ir Dievas, kurdamas visatą: jis suprojektuoja vaizdą ar ištaria žodį, kuris turi prasiskverbti pro jį supančią aurą ir čia materializuotis. Jokia dvasinė kūryba neįmanoma be subtiliosios auros materijos. Magams ir Įšventintiesiems galią suteikia jų sugebėjimas persmelkti ištartus žodžius didelės, intensyvios ir tyros auros materija. Žodis tarsi tampa indu, ir kuo daugiau šis indas sutalpina kūrybinių šviesos elementų, tuo ištarto žodžio poveikis yra stipresnis.

    Be abejo, jūs patys pastebėjote, kad būna dienų, kai jūsų žodžiai neturi jokio poveikio kitiems, tačiau kartais nutinka visiškai priešingai: paprasčiausias ištartas žodis gali sukelti didžiulį efektą. Taip yra todėl, kad tas žodis, persmelktas jūsų auros, ten tapo gyvybingu, stipriu ir galingu. Jis pasiekia kitų žmonių sielas ir priverčia jas vibruoti. Tačiau tomis dienomis, kai jūsų aura yra silpna, žodžiai tampa beprasmiai, tušti, silpni; ką besakytumėte, nepasieksite jokio rezultato.

    Dabar suprantate, iš kur kilo mago įprotis apibrėžti aplink save ratą: ši praktika remiasi labai senomis žiniomis apie žmogaus aurą. Kai sakoma, kad magas turi atsistoti aplink save apibrėžto rato viduryje, tai nebūtinai reiškia, kad jis turi nubrėžti materialų ratą, bet turi sukurti gyvą auros ratą ir likti jo centre, t.y.jo dvasia turi būti budri ir aktyvi. Jeigu jis apsiriboja tik materialaus rato nubrėžimu, iš anksto nepasirūpinęs, kad jo aura būtų tyra, švytinti, galinga, jis labai rizikuoja. Net jeigu jam ir pavyks pasiekti, ko jis nori, vos tik išėjus iš stebuklingo rato, jį ims persekioti visos esybės, kurios jam pakluso tol, kol jis buvo rate (nematomos esybės gerbia šį simbolį ir paklusta magiškiems ten ištartiems žodžiams). Taip nutinka visiems magams, kurie neišmano ar nepaiso dvasinio darbo dėsnių. Kai nematomos esybės įsitikina, kad buvo priverstos paklusti žmonėms, kurie tikrai nėra to verti, nes jų aura nėra nei tyra, nei švytinti, jos ima keršyti. Todėl prieš imdamasis įgyvendinti savo tikslus, mokinys privalo susikurti aurą, tikrą stebuklingą šviesos ratą aplink save. Jo nenubrėši automatiškai kreida ar kokia nors kita priemone, jis kuriamas meile, tyrumu, pasiaukojimu.

    Kodėl dažnai tie, kurie užsiima magija, ne tik nepasiekia jokių rezultatų, bet dar ir pritraukia sau nelaimes? Taip yra todėl, kad jų aura nėra stipri ir tyra. Neįvyksta nieko, kas subrandintų gimusią mintį, ją paverstų stipria. Kad mintis galėtų skristi, aura turi jai suteikti sparnus. Taip, turite suprasti, kad tikroji magija tai nėra žongliravimo triukai. Kad galėtume pakeisti savo gyvenimą, kad mūsų norai pildytųsi, reikia, kad mintys, jausmai ir žodžiai būtų persmelkti tyros auros šviesos materijos, be kurios neįmanomas joks dvasinis kūrybos procesas.

    Taigi, auros ratas yra ne tik geriausia erdvė, kurioje mes galime kurti, bet ir mūsų geriausia apsauga. Kartais sutinkame žmonių, kurie serga, tačiau jų liga neturi jokios fizinės priežasties: prastos būklės aura priveda juos prie įvairių psichikos sutrikimų. Tačiau tyra, švytinti, galinga aura yra neįveikiamas barjeras, kurio negali peržengti visi kenksmingi matomo ir nematomo pasaulio srautai. Apsuptas tokios auros, žmogus jaučiasi tarsi tvirtovėje, ir net jeigu aplink siaučia sąmyšis, netvarka ar neramumai, jis išlieka ramus, taikus, kupinas meilės ir drąsos, lyg nušviestas vidinės šviesos. Kiekvienas galime susikurti tokią galingą aurą maldos, meditacijų ir puoselėjamų dorybių pagalba.

    Tačiau tai nereiškia, kad susikūręs galingą aurą, šviesos tvirtovę, niekuomet nebūsite puolamas ar trikdomas. Deja, kol esame šioje žemėje, nesame visiškai apsaugoti nuo puolimo ir kovos. Bet užsitvėrę šviesos barikadomis, jausitės visiškai kitaip. Net ir Įšventintieji yra priversti saugotis. Taip, net stipriausieji ir galingiausieji turi nuolat rūpintis, kad nuo juos puolančių blogio jėgų apsisaugotų šviesos užtvaromis, ugnies kamuoliais. Tai kaipgi silpnieji įsivaizduoja, kad jiems nereikia jokios apsaugos?

    Metas suprasti, kaip svarbu dirbti su aura. Kasdien, daugybę kartų per dieną, mintyse apgaubkite save įvairiaspalve šviesa, kuri kaip neįveikiamas barjeras apsaugos jus nuo neigiamo poveikio, nuo blogio esybių. Suformuokite šviesos ratą, kurio centre nuolat trykštų švytintis šaltinis, skleidžiantis į jus ir aplink jus šviesą. Jėzus sakė: “Budėkite ir melskitės”. Melstis reiškia siųsti šviesą į erdvę. Jei to nedarote, nesulauksite Dangaus pagalbos ir apsaugos, nes Dangus nenori rūpintis tuo, kas užgeso. Norite, kad jis atsakytų į jūsų kreipimąsi ? Tai uždekite visas lempas.

    Galbūt kai kas pasakys: „Neturiu laiko tokiems pratimams.“ Jeigu man kas sako: „Neturiu laiko, nes esu pernelyg užsiėmęs“, aš  atsakau: „Taip, taip, suprantu“…- Ką suprantate ? – Suprantu, kad jūs turėsite laiko patirti nelaimes, vartytis lovoje ant kairio ir dešinio šono ir dejuoti. Kai nerandi laiko gėriui, turi jo blogiui.“ Jūs žiūrite į mane galvodamas : „Koks jis grubus ir žiaurus!“ Ne, taip nėra, tiesiog taip vyksta gamtoje: jei neturite laiko šviesai, turėsite jo tamsai. Tai matematiškai patvirtinta, tai absoliuti tiesa.

    Papildoma informacija

    Svoris 0.17 kg
    Išmatavimai 18 x 11 x 1.2 cm

    Jums taip pat gali patikti…