Krepšelyje nėra produktų.
Įkvėpimo leidykla visiems
"Keliautojai iš Egipto savo draugams dažnai parveža cukraus. Tai itin reta dovana. O aš iš kelionių parvykau tuščiomis rankomis, tačiau štai mano žodžiai. Galbūt jie pasirodys jums saldesni už gardumynus ir jų skonis išliks ilgiau negu cukraus".
Saadi, didis persų poetas ir pasakininkas, buvo teisus: jo lyrika ir pasakojimai, jo išmintis, įžvalga ir humoras šiandieną saldūs kaip ir anuomet, kai jie pirmą kartą buvo užrašyti tryliktame amžiuje.
"Sykį vienas pirklys atsiliko nuo karavano ir pasiklydo dykumoje. Netrukus jis suvalgė paskutinį maisto trupinį, išgėrė paskutinį gurkšnį vandens ir pajuto, kaip prie jo sėlina mirtis. Tada jis beviltiškai apieškojo savo krepšį ir - o dangau! - aptiko ryšulėlį, kuris, kaip jam iš pradžių pasirodė, turėjo būti pilnas grūdų. Ar jūs galite įsivaizduoti jo džiaugsmą, jo dvasios skrydį?! Taigi dabar įsivaizduokite to vargšo žmogaus sielvartą ir neviltį, kai išvyniojęs ryšulėlį jis išvydo, jog ten buvo kupina perlų!"
"Kartą vienas žmogelis ėmė skųstis Dievui, esą likimas yra begailis ir neteisingas:
- O Viešpatie, aš toks skurdžius, kad net batų neišgaliu nusipirkti...
- Nueik štai į aną mečetę, - atsakė jam Viešpats, - tai gal paskui nebeverkšlensi.
Nuėjo jis tada į mečetę, o ten išvydo žmogų be kojų..."
